[spoiler] We are proud to deliver to you our very first Newsletter. The Club has been brought back to life for about four months now and we plan to make many things in the future for all the members to enjoy. For now here are some of the things that may interest you.
Read Together If you are interested in reading with someone else in the club, either by choosing from those who have their names and reading choices listed, or by joining the list, you can visit the above link. Mini Event: Anime & Literature We will hold an anime-watching event throughout May, and currently we are opening a poll for you to vote for the anime that will be included in the event. Visit the given link for more information and also to cast your vote. The poll will be open for approximately one week.
Tas netikėjimas, plaukimas paviršiumi manau yra labai negeras dalykasu. Bet kuriame gyveniškame atvejyje galima pastebėt žmogaus užsispyrimą, nepripažinimą nieko, ką sunku suprasti. Labai nemėgstu šito. Jeigu kažkoks dėdė mokslininkas iš Amerikos ištyrė ir nusprendė, kad saulės sistemoje yra aštuonios planetos, tai visai nesvarbu, kad mes savo akimis to nematėme, to mokslininko gal net nežinome, tai neturi reikšmės, nes ištyrė tai reiškiasi tai tiesa. Arba jeigu Dievulis pasakė, kad homoseksualų ar transgenderių nebūna, reiškiasi nebūna (nepaisant akivaizdžios situacijos ironijos). O jeigu pavyzdžiui vaikas turi įsivaizduojamą draugą arba žmogus sako matąs dvasias, girdįs balsus - visa tai yra ligos požymis, nes mat taip negali būti. Iš kur gi jie žino gali būt ar negali. :(
Tai va, o aš laiko naudingiau tikrai nepraleidau. Ištisai miegojau, atsikeldavau keliom valandom pavivaikščiot, užkąst ir vėl užmigdavau. Kažkokia katastrofa pagalvojus, planavau tiek nuveikt, tiek knygų perskaityt, o sugebėjau tik pradėt vieną (ir tai dar laukiu įkvėpimo užbaigt). Ir šiaip per tas atostogas vietos nerandu, tai pas mamą važiuoju pagyvent, tai pas tėtį, atrodo persiplėšt reikia, todėl ir nemėgstu namo grįžt, chaosas prasideda. Beveik tikėjausi, kad pasaulio pabaiga ateis, bet va laukiau ir nesulaukiau. :D O tu tik savaitę atostogų turėjai? :\ Man visas mėnesis gavosi, tik vasario pirmą mokslai prasideda, tai vis dar viliuosi kažką naudingo nuveikt, bent jau naujų metų proga. O kaip šventes atšventei? Turit šeimoj kokių Kalėdinių tradicijų? Valgot dvylika patiekalų? :D
P.S. ilgokai neatrašiau, atsiprašau, užgriuvo ligos ir šiaip gyvenimas, tai truputį pasiėmiau asmeninių atostogų nuo žmonių. :D
Vaiduokliai, dvasios, čia lyg ir tas pats. Tik žmonės iš tos didelės baimės sugalvojo tokį baugų pavadinimą. Tos dvasios paprastai nieko blogo nenori, tiesiog ateina atsisveikint. Nors kai dabar prikurta tų baisių filmų kaip "paranormal activity" ir panašiai tai visi įsivaizduoja, kad jų reikia bijot. :(
Taro kortas online užsisakiau kartu su knyga, aišku tos kortos ten pačios paprasčiausios, bet aš kolkas ne taip gerai buriu, kad reikėtų profesionalias pirkt. O kas dėl knygų, tai jų yra įvairiausių rūšių, tik iš patirties galiu pasakyt, kad jokioj knygoj nerasi konkrečios informacijos, kaip skaityti kortų kombinacijas, tai netgi logiškai neįmanoma. Kortų yra labai daug ir buriant jos skaitomos visos kartu, kiekviena korta kitaip veikia visas kitas, neįmanoma surašyti visų variantų. Geriausia įsigyti knygą su kortų reikšmėm (kurias reikia išmokti) ir populiariausiais būrimo būdais, kurie yra detaliai paaiškinti. Todėl taro ir yra labai keblus reikalas, reikia pajausti savo "vidinį magą", reikia labai pozityviai galvoti buriant ir reikia pasikliauti intuicija. Ir netgi tuo atveju ne visada kortos tiesą pasakys, manau reikia turėt kažką, ko kiti neturi, kažkokią tai dovaną. Aš net pati nežinau ar man kortos sako tiesą ar tiesiog noriu galvoti, kad jos sako tiesą. Mat aš labai lengvai sau įsiteigiu dalykus, jeigu įtikiu kortom ir jeigu jos man kažką pasako, visada jaučiu taip lyg jos sakytų tiesą, todėl niekada negaliu būti tikra. Sakau, labai keblus reikalas!
Ech tos atostogos, baigiau mokslus ir nesijaučiu, kad atostogaučiau. Tau taip nebūna, kai po ilgo laiko grįžti namo ir atrodo namai jau nebe tie? Kažkaip sienos tos pačios, bet viskas nebe sava, lyg į svečius atvažiuotum. Keistas jausmas, nežinau. :D O kaip tau Kalėdos praėjo? Daug nuveikei? :P
Dėl citatų tiesa, nors pati daugiausiai išsirašiau tik iš pirmo, antro skyrių. Vėliau kai įsivažiavo istorija tai ir tos citatos subanalėjo. Tai va, o šiaip manau ne tik menininkai randą tą grožio šaltinį/objektą, tik paprastai žmonės to niekam nesako. Tikiu, kad dingsta magija kai prisipažįsti arba netgi dailininko atveju - pradedi su tuo žmogum bendrauti. Apskritai, bet kokios rūšies meilė yra sveikiausia kol ji yra per atstumą. Man vienas žmogus yra pasakęs, kad negalima į žmones žiūrėti kaip į meno kūrinius, o jeigu visgi žiūri, geriau su jais nesuartėti, nes rezultatas: dingsta grožis, prasideda buitis. Iki šiol tuo tikiu, nors nesivadovauju. :D
Taip, taip, visą parą ir daugiau! Aišku kartais prabundu, bet jei nematau prasmės lipt iš lovos tai miegu toliau. Nesu iš tų žmonių, kurie prabudę daugiau nebeužmiega, pasisekė dėl to. :D Rankdarbiais neužsiimu, nieko nemoku, nes niekada neturėjau kantrybės megzti, lankstyti ir pan. :\ Todėl ir žaviuosi kai žmonės numezga drabužius, kepures, nes man tai atrodo neįveikiamas darbas.
Nors tiesą pasakius labai domiuosi įvairiausia mistika! Mėgstu paskaitinėt apie astrologiją, numerologiją, horoskopus. Tikiu įvairiausiais dalykais: krentančiom žvaigždėm, dvasiom, bermudų trikampiu, magija, vienaragiais ir fėjų dulkėm. Tiesa, manim niekas netiki, bet kartais jaučiu dvasias, jaučiu, kad jos šalia. Tokiais atvejais jau ne kartą esu pastebėjus, kad mano katė užsižiūri į tą vietą iš kurios sklinda energija, manau katės taip pat jaučia antgamtinius dalykus. (Ką tu pati apie tai manai? Esi susidūrus su panašiais dalykais ar ką nors girdėjus?) Todėl visai neseniai pradėjau mokytis burti taro kortom, nors tai ne tiek mokslas, kiek savęs tyrinėjimas. Iš ties sunkus darbas ne tik atsiminti kortas, bet ir savyje surasti gebėjimą jas skaityti. Nelabai dabar turiu laiko tam, egzaminus laikau, bet artėja mėnesis žiemos atostogų tai laukiu nesulaukiu, kol rasiu laiko nuveikt viską, ką noriu! Beje, čia gal ne į temą, bet tau neatrodo kaista kai žmonės skundžiasi, kad jie ištisai nuobodžiauja?? Kad jie man paskolintų savo laiko, aš tiek nuveikčiau! :\
Taip nors, kad ir kaip būtų keista, mane vyresni žmonės paprastai mėgsta, jie man savo problemas išsipasakoja (net pirmą kartą susitikus). Tik va aš jų nelabai mėgstu, ir šiaip labai greitai pavargstu nuo žmonių. Sakau viskas turi savo minusų. :D
Sutinku, per gerai būtų buvę jeigu Skarletė tiek visko pridirbusi, būtų ir Retą gavus, bet man vistiek taip gaila.. :( Apskritai Retas buvo lobis, tik ji per vėlai susiprotėjo. Taip ją mylėjo, dėl jos stengėsi, buvo toks savanaudiškai nuoširdus. Ugh aš vis susigraudinu pagalvojus :(
Tiesą pasakius, turiu. Dailininkas Bezilis iš D. Grėjaus portreto. Ir paprastai lieku nesuprasta dėl to, bet man jis pasirodė tooooks artimas personažas, nepaisaint to, kad buvo netgi ne pagrindinis. Nežinau ar skaitei kūrinį, todėl nežinau kiek galiu išsiplėst, bet jis man pasirodė toks... niekame galintis pamatyt viską. Ir žmonės sako, kad knygoje pastebėjo homoseksualumo užuominų (nors susipažinus su o.vaildu gal ir visai realu) į ką aš visiškai neatkreipiau dėmesio, nes į meilę tarp vyrų pažiūrėjau kiek kitu kampu. Žinai kaip būna kai sutinki žmogų ir įsimyli. Ne romantiškai, ne draugiškai, bet ta tokia kitokia meile, su tokiu labai stipriu susižavėjimu ir pagarba. Kai norisi to žmogaus klausytis, nesvarbu apie ką jis kalba, bet kartu ir baisu, nes tokie jausmai yra labai pavojingi. Apskritai dėl to buvo labai gaila, kad Bezilis negavo įdomesnės siužeto linijos, visa knyga prasidėjo tokiu įdomiu, spalvingu ir ne visiems suprantamu charakteriu, kuris taip ir liko neišplėtotas. Gaila, iš ties. Nors, tu skaitei tą knygą? Ar nelabai įsivaizduoji, apie ką aš kalbu? :D
Mano būdais geriau nesinaudot. Turiu tokią ydą viską slėpt ir kraut į vidų ir tylėt ir niekam nesakyt, nes labai nemėgstu su žmonėm pyktis. Net turiu tokią draugę, su kuria visiškai draugaut nenoriu, bet tiesiog nemoku atsikratyt žmonėm, man jų gaila pasidaro ir toliau apsimetu, kad viskas gerai. Todėl paprastai su problemom kovoju apie jas negalvodama, arba dar geriau - nuveikiu ką nors linksmo. Labai mėgstu pasigamint maisto arba nusipirkt užkandžių ir žiūrėt senus, daug kartų matytus serialus, skaityt jau perskaitytas knygas, arba miegot visą dieną. Labiausiai mėgstu miegot, atostogų metu miegu ne valandom, o dienom. Dvi, tris diena iš eilės. Žodžiu, tinginė esu. :D O ką tau patinka veikt, be to, ką jau paminėjai? Aktyvi esi ar irgi prie tinginių? :D
Man tas pats būdavo, labai daug pamokų praleidinėjau todėl buvo labai gerai, kad turėjau puikią auklėtoją. Pamokas pateisindavo ir su mokytojais dėl manęs tardavosi, kompromiso ieškodavo. Iš tiesų buvo labai geras žmogus tik deja kaip įprasta, niekas to nepastebėjo, aš vienintelė ją mėgau. Nors čia gal nėra stebėtina, du "nekenčiamiausi" mokyklos mokytojai man buvo geriausi draugai. :D O tą filmuką mačiau, tikrai labai gerai sistema atskleista, ypač morkos ir bulvės likimas tarp susistemintos žmonių masės. :D
Hmmm.. tikrai? Aš truputį kitaip į tai pažiūrėjau. Optimizmas gyvenime, aišku, svarbu, bet ne viskas taip paprasta. Realiai žmonės greičiau pasiduoda panikai, negu išlieka optimistais ir nors tai nėra geriausia išeitis, taip tiesiog būna. Ir kiekvieną iš mūsų gali skirtingi dalykai "pastumti" nuo to bedugnės krašto, palaužt dvasią. Nežinau, manau gyvenime reikia patirt tą tokį sunkų lūžį, kad galėtum pateisinti tokią knygą. Ir apskritai, kad galėtum pateisinti žmones, kurie užuot kovoję, nuleidžia rankas.
Bittersweet? Jis jos nebemylėjo. Kai ji susivokė, ką jam jaučia, jau buvo per vėlu. Kas gali būti blogiau negu išnykusi meilė? :( Aš į mirtį kiek lengviau žiūriu, nes kai žmogus miršta tai dar nereiškia, kad miršta romantika. O va kai miršta meilė tai atrodo nieko nebelieka. Nors gal čia tik aš taip sentimentaliai galvoju. :D O Džeinė Eir man irgi patiko! Nors atsimenu pradėjau verkt ne pabaigoj, o toj vietoj kai Džeinė "išgirdo" Ročesterio balsą, kai jis pas ją atėjo lyg haliucinacija, šeštas pojūtis. Man ta vieta pasirodė stipriausia visoj knygoj, bet čia turbūt vėlgi dėl mano sentimentalumo. Kartais pagalvoju, kaip stipriai reikia mylėti žmogų, kad jo siela tavyje apsigyventų... Man tai atrodo labai gražu. :)
Va va, kam tiek problemų. Visi tie mokslai, draugai ir šiaip amžini nesutarimai. Atrodo nėra kada gyvent, nes ištisai reikia kažkokias problemas spręst. Manyčiau labai sveika kartais nuo viso to pabėgt, ypač nuo žmonių. Vienatvė geriausias vaistas!
Hmmm... Mokykla ganėtinai skaudi tema, buvo toks momentas gyvenime kai apskritai apie tai nekalbėdavau. Dabar, kai praėjo kiek laiko, kai viskas baigėsi, atrodo visai nesunku, vis dar liūdna, bet nebesunku. Šiaip net nesu tikra kur buvo didžiausia problema. Gal sunkiausia būdavo susitaikyt su tuo, kad dvylika metų gyveni didelėj mėsmalėj, kur visi stengiasi tave "nušlifuot" kažkuo paverst ir priverst keistis. Taip, kad ne, pakenčiama tikrai nebuvo, todėl stengiausi ten lankytis kiek tik galima rečiau. Nors man kyla įtarimas, kad tu mokykloj buvai pareigingesnė negu aš, ar klystu? :D
Ir kalbant apie mokyklą, tuos laikus labai priminė "Rugiuose prie bedugnės" (jau baiginėju skaityt, tikrai gera knyga!). Aš tokio ekstremo gyvenime dar nebuvau pasiekus, bet nepaisant to, viskas buvo labai artima, tas jausmas kai viskas kelia šleikštulį, nesąmoningai pradedi teist visus žmones, kuriuos sutinki, gyveni "nuo termino iki termino" su baime ir kaltės jausmu.. Ir nepaisant to, skaičiau, kad ji daugeliui nepatiko. Nustebino, atrodo tokia populiari tema nagrinėjama, tas amžinas jauno žmogaus nepritapimas. :\
Taip taip, su Bachu tas pats (ir Baricco!), skaičiau jo 'žuvėdrą' ir iki dabar neatsimenu kokia ten pagrindinė mintis buvo, viskas buvo taip skystai pateikta, kad ta knyga man nieko nepaliko. O bitnikų idėjos visai įdomios nors man atrodo jų literatūros dar nesu bandžius (nors nesu tikra). Paprastai skaitau malonias knygas ne tik stiliumi, bet ir pačia istorija. Turiu tokį negerą bruoža, jeigu žinau, kad knyga ar filmas ar serialas baigsis liūdnai, apskritai nebaigiu skaityt/žiūrėt. Pvz iki šiol nebaigiau žiūrėt prison break paskutinio sezono, gal kelios serijos likę. Arba nebaigiau skaityt 'vėjo nublokšti', nes taipogi žinau, kad nieko gero iš to nebus. :D
Tai va, o universitete pažymių jau aišku gaunam, visus kolius parašėm, artėja egzaminų sesijos. Kitaip tariant viskas blogyn ir blogyn, gaila gyvenime negalima kažko"neužbaigt", aš visai nesupykčiau. :D Pas jus gal viskas kitaip vyksta? Egzaminai tai visiem turbūt būna, o tarpinius atsiskaitymus/referatus rašot? :D
Tiesa, gal čia ir nusistatymas kažkoks, gal ir išsigalvojimas, neįmanoma kitiem į galvas įlįst ir sužinot, ką jie apie tave mano, todėl nori ar nenori pradedi daryt savo išvadas. O ir šiaip, kad ir kaip viskas nuskambėjo, esu visiška bestuburė šiuo klausimu, sakau, kad vengiu žmonių, bet vistiek turiu labai blogą ydą, visiškai nemoku 'ne' pasakyt. Taip ir atsiranda tie vadinami "draugai" nežinia iš kur, nežinia kam. :D O tu, atrodo, šiuo klausimu labai pasikeitei, nors anksčiau tavęs ir nepažinojau, bet atrodei daug uždaresnė nei dabar. :D
Va va, Dani man irgi labai patiko. Apskritai pagalvojus, koks stiprus turėtų būti žmogus, kad sugebėtų išgyventi šeimos išdavystę, ir kaip nukankintas, kad žiūrėtų, kaip miršta brolis ir nė ašaros dėl to neišlietų. Nors pati neturiu nei brolių, nei sesių, nesu patyrus tokio prisirišimo, bet visgi šeima visada liks šeima. Arba pvz Joffris koks kraštutinis ir keistas charakteris, kokį emocinį ir moralinį dugną turi pasiekt žmogus, kad jame neliktų jokio gėrio. Ar tai apskritai įmanoma, neįsivaizduoju. Tai galbūt ir bus įdomiausia sužinot laikui bėgant, kaip jie visi keisis, o ne kas laimės sostą. (Nors aš apskritai turiu idėją, kad jo niekas nelaimės, mat būtų pernelyg akivaizdu.)
Gal paaugti ir nereikia, tiesiog yra tokių knygų/autorių, kurie niekada nepatiks, nesvarbu tau keturiolika ar keturiasdešimt. Va pvz kaip man Hemingvėjus. Visų garbintas ir šlovintas ir nežinau kodėl. Skaičiau aš tą senį ir jūrą, prieš tai skaičiau ohoho recenzijų, neva knyga pakeis mano gyvenimą. Ir...nusivyliau. Atrodo, galima parašyt knygą apie skruzdėlę, kuri kiekvieną dieną tempia maisto trupinius į skruzdėlyną ir maitina savo skruzdėlių šeimynėlę ir laikyti tai simbolizmu (kodėl gi ne), bet... kokia prasmė? Sunkus reikalas tos knygos, sakyčiau, kartais kai prisipažįsti, kad nepatiko koks nors visuomenės ir kritikų pripažintas deimantas, visi sako, kad paprasčiausiai nesupratai. :D
Tai va.. o Avies medžioklės neskaičiau, nors planavau, dabar įveikinėju "negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas". Toks irgi savotiškas mindfuck'as, pasimetu ir nežinau, kas vyksta, bet po truputį, po truputį... :D
O meile tai aš nenusiviliu! Ji nenaudėlė mane vis bando nuvilt, o aš nepasiduodu. Per daug įtikėjus esu. Kiti va dievu tiki ar dar ten kažkuo, o aš meile tikiu. Ir va juokiasi iš manęs, ha nebūna tokios. Tik, kad dievo kogero nieks irgi nematė. :D O šiaip tai taip, įsimylėt kažką įsivaizduojamo daug geriau negu realų žmogų, būtinai pabandyk! Skauda abiem atvejais, bet žinai kaip sakoma, fantazija beribė. :D
Ką mėgsti, ko nemėgsti, nežinau. Pasakok ką nori. Man patinka žmonių klausyt. :D
Aš niekada nebuvau nusistačiusi prieš žmones, tam tikru metu man jie netgi patiko, bet va aš žmonėms niekada nepatikau, todėl laikui bėgant ir pati pradėjau jų vengt. Kartais taip natūraliai gyvenime gaunasi, kai tam tikri dalykai tampa per sunkūs, juos tiesiog paleidžiam. Ir kai taip įvyksta net ir tos pačios keturios kambario sienos tampa komfortu, sugeria tiek emocijų ir įvykių, tada tampa sunku prie daiktų neprisirišt, kai tiek daug kartu patyrėt. :D
Tikrai? Aš taip visada įsivaizdavau, kad studijuojant meną ten tik kūryba užsiimat ir daugiau niekuo. O naivume... :D
Girdėjau atsiliepimų, kad knygos labai geros, tai parsisiunčiau originalo kalba paskaitinėt kai laiko atrasiu. Šiaip manau neturėtų būt prastos, serialas tai visgi labai pasisekė... nors niekada negali žinot. :D Aš apskritai knygas norėčiau paskaityt vien dėl to, kad galėčiau geriau įsigilint į veikėjus, jie tokie spalvingi ir įdomūs, seniai buvau kur nors radus taip gerai parašytus personažus. Nors man, skirtingai nei daugumai, įdomiausi pasirodė visai ne Starksai. Starksai atrodo tokie pasigailėjimo verti žmonės, su šimtą kartų matytom ir nagrinėtom vertybėm, kaip šeima, garbė, kilnumas ir pan. O va pavyzdžiui paimkim, kad ir Lanisterius arba Dani, man jie daaaaug įdomesni. Kaip manai? :D
Kas dėl fantastikos, tai vėlgi slidus dalykas. Pvz nemėgstu Žiedų Valdovo tipo fantastikos, Hario Poterio fanė irgi niekada nebuvau, o va žiūriu Doctor Who, kas yra viena ištisinė fantastika, ten realaus beveik nieko nėra. Tas pats ir su realizmu. Bandžiau skaityt G.G. Marquezą, bet skaudėjo, nesugebėjau skyriaus įveikt. O va Murakamio 'Norvegų Giria' visai maloniai susiskaitė. Taip, kad net nežinau nuo ko tai priklauso. Anyway, ką tu pati mėgsti, be fantastikos? :D
Nebloga idėja, tik nežinau ar tai apskritai įmanoma. Žmonės kaip žmonės, nepradedi su kažkuo bendraut ir problemų neiškyla. Bet kaip prie daiktų neprisirišt, net neįsivaizduoju. Čia gal reikia būt labai įtikėjus ir save įtikinus. Atrodo, daiktai tokie materialūs ir laikini dalykai, o jų pasiilgstu labiau nei draugų kompanijos. :D
Ooo Klimt tikrai puikus! Turiu du didelius labai gražius puodelius su dviem jo darbais (The Kiss ir Mother and Child). Pati dar labai mėgstu tolimųjų rytų meną, jis visada atrodo lyg turi tokią nuotaiką, kvapą, lyg labai senos atvirutės. Pvz: Hiroshige arba Ren Bonian. Tiesa, turbūt ne paslaptis, man tavo darbai irgi labai patinka. :D Ypač naujausi, nes turiu silpnybę pastelinėms spalvoms. :D
Beje matau žiūri Yojouhan Shinwa Taikei, kaip sekasi? :D Aš du epizodus pažiūrėjau ir laukiu įkvėpimo žiūrėt toliau. Patiko istorija ir piešimas (vis kažkas keistesnio, įdomesnio), bet tas 'rapido' taip nuvargina, net nežinau.. :\
P.S. Game Of Thrones man taip pat labai patinka. Čia turbūt vienintelis "kruvinas" serialas, kurį žiūriu. Nes šiaip tai paprastai nerizikuoju, mat visiškai netoleruoju kraujo, net nežinau kodėl, jau nuo vaikystės alpstu pamačius kruvinus vaizdus. :\
Tikrai? Budistai neprisiriša prie žmonių? Kaip įdomiai, turbūt tiems tikriesiems budistams dėl to problemų per pus sumažėja. :D
Ooo, Fridą mačiau, labai neblogas filmas jeigu mėgsti pačią Fridą arba biografinius filmus. Aš tai labai tradiciškai mėgstu Picasso. Taipogi ir minėtąjį Van Goghą! Tiesą pasakius, juo susidomėjau pamačius jam skirtą 'doctor who' episodą (žinai doctor who? ohoho serialas!). Ir jis pats pasirodė toks vaikiškas, naivus, atrodo, kad pasaulį matė ne formom, ne kažkokiais objektais, o gausybe spalvų. Keistai mėgstu kartu ir impresionizmą ir avangardą. Aišku, jeigu nepersistengta, nes atrodo šiais laikais žmonės menu vadina viską iš eilės, pvz fluxus... Nors aišku, gal čia tiesiog aš to nesupratu. :D O ką tu dar be Fridos mėgsti? Kokią nors konkrečią meno srovę gal? :)
Santykiai...ir kas iš jų gero... ogi nieko. :D Ir iš draugų nieko gero, sakau, geriausia turėt pažįstamų, tai ir problemų mažiau kils. :D Tai va, o šiaip tai tiesa, optimizmo daugiau reikia. Kai pagalvoji tai žmogui problemos niekada nesibaigia, vien dėl to reikia stengtis pozityviai galvot. Nors kartais, aišku, lengviau pasakyt negu padaryt. :D
Hmm.. tikrai? Man jis kažkaip sunkiai žiūrisi kolkas, nesiseka įsijaust, bet čia gal dėl to, kad pastaruoju metu man apskritai animacija sunkiai žiūrisi, todėl filmus vėl pradėjau žiūrėt. Žinai, būna tokios fazės. :D Kalbant apie filmus, šiandien vieną labai gražų mačiau, "Starry Starry Night" vadinasi, kaip Vincento van Gogho paveikslas (dėl kurio filmas taip ir pavadintas). Labai graži kinematografija, įpinta truputis fantazijos ir istorija labai artima. Siūlyčiau pažiūrėt jei kada turėsi laiko, tikrai labai gražus filmas apie susidorojimą su gyvenime iškylančiom problemom. :)
Hmmm...užslėptų gal ir nežinau, matai, aš pati knygas randu pagal kitų rekomendacijas ir paprastai nenusiviliu. Nors jeigu dar neskaičius galiu parekomenduot Bruno Schulz'o "Cinamoninės krautuvės". Nors veiksmo ten daug nėra, knyga begalo gražiai parašyta, lyg labai kruopštus paveikslas nutapyta. Nors aš apskritai mėgstu tokias knygas, man rūpi ne tiek istorija, kiek jos pateikimas. Sako juokingai skamba, bet myliu žodį. Man žodžiai labai panašūs į spalvas. Juos jungiant į sakinius, galima gauti įvairiausias spalvų kombinacijas. Vienas žodis gali tėkšti juodos ir nuotaika jau ne be ta. Arba kitas pažeria geltonos, žalios ir vėl matom vaivorykštę. Mėgstu stebėt tą procesą. Juokinga, tiesa? Nežinau. :D
Tiesa, man albume irgi trūko miško, pasakų ir fėjų, gal todėl ir geros nuotaikos/spalvų pasigedau? Nors bet kuriuo atveju, tikrai nenusivyliau, nesveika apsistot ties viena kryptim. 'Marilyn' ypač patiko! O klausant 'Winter Fields' visą laiką tokia tautosaka prakvimpa. :) Ir iš ties, labai geru metu albumą išleido. Nors man rudeninės depresijos nebūna, bet visi tie stojimo reikalai ir apskritai... gyvenimas, nori ar nenori - nuvargina. :\
Žinau pienių vyną, pdf turiu kompiuteryje ir niekaip neprisiruošiu perskaityt, dabar bus proga. :D Ivanauskaitė taip pat, nors Placebą buvau pradėjus skaityti prieš kelis metus, bet kogero buvau dar nedaaugus tai knygai, tai nebaigiau. Ir apskritai, girdėjau Ivanauskaitė labai slidus reikalas, ją arba mėgsta arba jos nekenčia. :s Frajaus nežinau, bet ką tik recenziją peržvelgiau, visai įdomiai atrodo, pabandysiu, tik man vis dar reikia biblioteką kaune susirast, iki šiol skaitydavau pdf knygas. Su tikrom knygom net nepalyginsi, bet gerai, kad visada po ranka. :D Kas dėl Radausko tai taaaaip, man jis labai patinka! Atsimenu kai mokykloj pradėjom nagrinėt jo eiles, jis mane taip užkabino! Jo eilėraščiai tokie sudėtingai paprasti, sunku paaiškint, o jau grožis grožis grožis, tiek grožio, upeliais teka! Goodreads turiu, bet labai seniai jau nebenaudoju, net pamiršus buvau. :o
O būtinai! Tik nežinau kada Vilniuj būsiu, ten retai reikalų atsiranda... :D Tai va, o man su laisvalaikiu truputį lengviau, tik šiuo metu jau prasideda visokie atsiskaitymai, namų darbų pristatymai, nusimato nemažai darbo, bet nebūčiau aš jeigu neatidėliočiau. :D
Ai, beje, klausei naują BFL albumą? Aš sakyčiau visai nenusivyliau, nors šitas albumas man pasirodė toks "tamsesnis", niūresnis negu kiti du, ar čia tik man taip atrodo? :D
Skaitau beveik viską. Labai mėgstu O.Vaildą (jis parašė vieną mano mėgstamiausių knygų), dar Remarką. Tam tikru metu mokyklinė literatūra labai patiko, nors tiesa, drubulės baisiai nekenčiau, fiziškai skaudėjo tą knygą skaitant (kas palyginus keista, nes mano neskaitantiems klasiokams ta knyga patiko). :D Kalbant apie šiuolaikinę literatūrą, visai mėgstu Murakamį, mano draugė jo labai didelė fanė, visas knygas nusipirkus turi, man irgi įsiūlė. "Ant bangos" jis šiuo metu. :D Ai, vos nepamiršau, mėgstu ir poeziją, nors retai randu kažką vertą dėmesio. Poezijoj patinka ektremalumas, rimas ir estetika tuo pačiu metu, o autoriai paprastai arba renkasi estetiką arba kažką "out of the box", retai randu du viename... Ugh.. atleisk, išsiplėčiau čia per daug, matai niekas su manim nekalba apie knygas tai kai gaunu galimybę išsižiot... :D Ką tu pati skaitai? Gal turi rekomendacijų?
Kas dėl žmonių tai visiškai sutinku! Net nedrįstu lyginti su mokyklos laikais... Nors žinai, nepaisant to, kad visi draugiški ir tolerantiški, vis dar labai sunku kažką bendro su jais rast, kad ir paprasčiausią pokalbio temą. Dėl to tau gal Vilniuj ir geriau, mokantis menų akademijoj, sutinki daug žmonių, su kuriais ne tik praleist laiką galima, bet ir apie kažką įdomaus pabendraut. Kebli situacija čia, atrodo labai norėčiau nueit į kokią parodą, koncertą, renginį, nes gyvenat didmiesty, nieko neveikt yra nusikaltimas, bet vėlgi išsiskiria žmonių interesai. O tu ką laisvalaikiu veiki? Ar nelabai tokio lieka? :D
All Comments (36) Comments
renascence
[spoiler]
We are proud to deliver to you our very first Newsletter. The Club has been brought back to life for about four months now and we plan to make many things in the future for all the members to enjoy. For now here are some of the things that may interest you.
Read Together
If you are interested in reading with someone else in the club, either by choosing from those who have their names and reading choices listed, or by joining the list, you can visit the above link.
Mini Event: Anime & Literature
We will hold an anime-watching event throughout May, and currently we are opening a poll for you to vote for the anime that will be included in the event. Visit the given link for more information and also to cast your vote. The poll will be open for approximately one week.
Other threads to join:
Introduce yourself (if you haven't)
Ask for reading recommendation
Brag about books you currently read
...or just completed
General discussion
News of literary world
Our Games
Guess the characters
Biblio This or That
Anagram: Harry Potter Edition
Useful links:
Forum rules & guideline
Table of content
The staffs
Staff Recruitment: Open
If you would like to receive more Newsletter in the future, you can subscribe here.
We look forward to seeing you at the club!!!
Tai va, o aš laiko naudingiau tikrai nepraleidau. Ištisai miegojau, atsikeldavau keliom valandom pavivaikščiot, užkąst ir vėl užmigdavau. Kažkokia katastrofa pagalvojus, planavau tiek nuveikt, tiek knygų perskaityt, o sugebėjau tik pradėt vieną (ir tai dar laukiu įkvėpimo užbaigt). Ir šiaip per tas atostogas vietos nerandu, tai pas mamą važiuoju pagyvent, tai pas tėtį, atrodo persiplėšt reikia, todėl ir nemėgstu namo grįžt, chaosas prasideda. Beveik tikėjausi, kad pasaulio pabaiga ateis, bet va laukiau ir nesulaukiau. :D O tu tik savaitę atostogų turėjai? :\ Man visas mėnesis gavosi, tik vasario pirmą mokslai prasideda, tai vis dar viliuosi kažką naudingo nuveikt, bent jau naujų metų proga. O kaip šventes atšventei? Turit šeimoj kokių Kalėdinių tradicijų? Valgot dvylika patiekalų? :D
P.S. ilgokai neatrašiau, atsiprašau, užgriuvo ligos ir šiaip gyvenimas, tai truputį pasiėmiau asmeninių atostogų nuo žmonių. :D
Taro kortas online užsisakiau kartu su knyga, aišku tos kortos ten pačios paprasčiausios, bet aš kolkas ne taip gerai buriu, kad reikėtų profesionalias pirkt. O kas dėl knygų, tai jų yra įvairiausių rūšių, tik iš patirties galiu pasakyt, kad jokioj knygoj nerasi konkrečios informacijos, kaip skaityti kortų kombinacijas, tai netgi logiškai neįmanoma. Kortų yra labai daug ir buriant jos skaitomos visos kartu, kiekviena korta kitaip veikia visas kitas, neįmanoma surašyti visų variantų. Geriausia įsigyti knygą su kortų reikšmėm (kurias reikia išmokti) ir populiariausiais būrimo būdais, kurie yra detaliai paaiškinti. Todėl taro ir yra labai keblus reikalas, reikia pajausti savo "vidinį magą", reikia labai pozityviai galvoti buriant ir reikia pasikliauti intuicija. Ir netgi tuo atveju ne visada kortos tiesą pasakys, manau reikia turėt kažką, ko kiti neturi, kažkokią tai dovaną. Aš net pati nežinau ar man kortos sako tiesą ar tiesiog noriu galvoti, kad jos sako tiesą. Mat aš labai lengvai sau įsiteigiu dalykus, jeigu įtikiu kortom ir jeigu jos man kažką pasako, visada jaučiu taip lyg jos sakytų tiesą, todėl niekada negaliu būti tikra. Sakau, labai keblus reikalas!
Ech tos atostogos, baigiau mokslus ir nesijaučiu, kad atostogaučiau. Tau taip nebūna, kai po ilgo laiko grįžti namo ir atrodo namai jau nebe tie? Kažkaip sienos tos pačios, bet viskas nebe sava, lyg į svečius atvažiuotum. Keistas jausmas, nežinau. :D O kaip tau Kalėdos praėjo? Daug nuveikei? :P
Taip, taip, visą parą ir daugiau! Aišku kartais prabundu, bet jei nematau prasmės lipt iš lovos tai miegu toliau. Nesu iš tų žmonių, kurie prabudę daugiau nebeužmiega, pasisekė dėl to. :D Rankdarbiais neužsiimu, nieko nemoku, nes niekada neturėjau kantrybės megzti, lankstyti ir pan. :\ Todėl ir žaviuosi kai žmonės numezga drabužius, kepures, nes man tai atrodo neįveikiamas darbas.
Nors tiesą pasakius labai domiuosi įvairiausia mistika! Mėgstu paskaitinėt apie astrologiją, numerologiją, horoskopus. Tikiu įvairiausiais dalykais: krentančiom žvaigždėm, dvasiom, bermudų trikampiu, magija, vienaragiais ir fėjų dulkėm. Tiesa, manim niekas netiki, bet kartais jaučiu dvasias, jaučiu, kad jos šalia. Tokiais atvejais jau ne kartą esu pastebėjus, kad mano katė užsižiūri į tą vietą iš kurios sklinda energija, manau katės taip pat jaučia antgamtinius dalykus. (Ką tu pati apie tai manai? Esi susidūrus su panašiais dalykais ar ką nors girdėjus?) Todėl visai neseniai pradėjau mokytis burti taro kortom, nors tai ne tiek mokslas, kiek savęs tyrinėjimas. Iš ties sunkus darbas ne tik atsiminti kortas, bet ir savyje surasti gebėjimą jas skaityti. Nelabai dabar turiu laiko tam, egzaminus laikau, bet artėja mėnesis žiemos atostogų tai laukiu nesulaukiu, kol rasiu laiko nuveikt viską, ką noriu! Beje, čia gal ne į temą, bet tau neatrodo kaista kai žmonės skundžiasi, kad jie ištisai nuobodžiauja?? Kad jie man paskolintų savo laiko, aš tiek nuveikčiau! :\
Sutinku, per gerai būtų buvę jeigu Skarletė tiek visko pridirbusi, būtų ir Retą gavus, bet man vistiek taip gaila.. :( Apskritai Retas buvo lobis, tik ji per vėlai susiprotėjo. Taip ją mylėjo, dėl jos stengėsi, buvo toks savanaudiškai nuoširdus. Ugh aš vis susigraudinu pagalvojus :(
Tiesą pasakius, turiu. Dailininkas Bezilis iš D. Grėjaus portreto. Ir paprastai lieku nesuprasta dėl to, bet man jis pasirodė tooooks artimas personažas, nepaisaint to, kad buvo netgi ne pagrindinis. Nežinau ar skaitei kūrinį, todėl nežinau kiek galiu išsiplėst, bet jis man pasirodė toks... niekame galintis pamatyt viską. Ir žmonės sako, kad knygoje pastebėjo homoseksualumo užuominų (nors susipažinus su o.vaildu gal ir visai realu) į ką aš visiškai neatkreipiau dėmesio, nes į meilę tarp vyrų pažiūrėjau kiek kitu kampu. Žinai kaip būna kai sutinki žmogų ir įsimyli. Ne romantiškai, ne draugiškai, bet ta tokia kitokia meile, su tokiu labai stipriu susižavėjimu ir pagarba. Kai norisi to žmogaus klausytis, nesvarbu apie ką jis kalba, bet kartu ir baisu, nes tokie jausmai yra labai pavojingi. Apskritai dėl to buvo labai gaila, kad Bezilis negavo įdomesnės siužeto linijos, visa knyga prasidėjo tokiu įdomiu, spalvingu ir ne visiems suprantamu charakteriu, kuris taip ir liko neišplėtotas. Gaila, iš ties. Nors, tu skaitei tą knygą? Ar nelabai įsivaizduoji, apie ką aš kalbu? :D
Mano būdais geriau nesinaudot. Turiu tokią ydą viską slėpt ir kraut į vidų ir tylėt ir niekam nesakyt, nes labai nemėgstu su žmonėm pyktis. Net turiu tokią draugę, su kuria visiškai draugaut nenoriu, bet tiesiog nemoku atsikratyt žmonėm, man jų gaila pasidaro ir toliau apsimetu, kad viskas gerai. Todėl paprastai su problemom kovoju apie jas negalvodama, arba dar geriau - nuveikiu ką nors linksmo. Labai mėgstu pasigamint maisto arba nusipirkt užkandžių ir žiūrėt senus, daug kartų matytus serialus, skaityt jau perskaitytas knygas, arba miegot visą dieną. Labiausiai mėgstu miegot, atostogų metu miegu ne valandom, o dienom. Dvi, tris diena iš eilės. Žodžiu, tinginė esu. :D O ką tau patinka veikt, be to, ką jau paminėjai? Aktyvi esi ar irgi prie tinginių? :D
Hmmm.. tikrai? Aš truputį kitaip į tai pažiūrėjau. Optimizmas gyvenime, aišku, svarbu, bet ne viskas taip paprasta. Realiai žmonės greičiau pasiduoda panikai, negu išlieka optimistais ir nors tai nėra geriausia išeitis, taip tiesiog būna. Ir kiekvieną iš mūsų gali skirtingi dalykai "pastumti" nuo to bedugnės krašto, palaužt dvasią. Nežinau, manau gyvenime reikia patirt tą tokį sunkų lūžį, kad galėtum pateisinti tokią knygą. Ir apskritai, kad galėtum pateisinti žmones, kurie užuot kovoję, nuleidžia rankas.
Bittersweet? Jis jos nebemylėjo. Kai ji susivokė, ką jam jaučia, jau buvo per vėlu. Kas gali būti blogiau negu išnykusi meilė? :( Aš į mirtį kiek lengviau žiūriu, nes kai žmogus miršta tai dar nereiškia, kad miršta romantika. O va kai miršta meilė tai atrodo nieko nebelieka. Nors gal čia tik aš taip sentimentaliai galvoju. :D O Džeinė Eir man irgi patiko! Nors atsimenu pradėjau verkt ne pabaigoj, o toj vietoj kai Džeinė "išgirdo" Ročesterio balsą, kai jis pas ją atėjo lyg haliucinacija, šeštas pojūtis. Man ta vieta pasirodė stipriausia visoj knygoj, bet čia turbūt vėlgi dėl mano sentimentalumo. Kartais pagalvoju, kaip stipriai reikia mylėti žmogų, kad jo siela tavyje apsigyventų... Man tai atrodo labai gražu. :)
Va va, kam tiek problemų. Visi tie mokslai, draugai ir šiaip amžini nesutarimai. Atrodo nėra kada gyvent, nes ištisai reikia kažkokias problemas spręst. Manyčiau labai sveika kartais nuo viso to pabėgt, ypač nuo žmonių. Vienatvė geriausias vaistas!
Ir kalbant apie mokyklą, tuos laikus labai priminė "Rugiuose prie bedugnės" (jau baiginėju skaityt, tikrai gera knyga!). Aš tokio ekstremo gyvenime dar nebuvau pasiekus, bet nepaisant to, viskas buvo labai artima, tas jausmas kai viskas kelia šleikštulį, nesąmoningai pradedi teist visus žmones, kuriuos sutinki, gyveni "nuo termino iki termino" su baime ir kaltės jausmu.. Ir nepaisant to, skaičiau, kad ji daugeliui nepatiko. Nustebino, atrodo tokia populiari tema nagrinėjama, tas amžinas jauno žmogaus nepritapimas. :\
Taip taip, su Bachu tas pats (ir Baricco!), skaičiau jo 'žuvėdrą' ir iki dabar neatsimenu kokia ten pagrindinė mintis buvo, viskas buvo taip skystai pateikta, kad ta knyga man nieko nepaliko. O bitnikų idėjos visai įdomios nors man atrodo jų literatūros dar nesu bandžius (nors nesu tikra). Paprastai skaitau malonias knygas ne tik stiliumi, bet ir pačia istorija. Turiu tokį negerą bruoža, jeigu žinau, kad knyga ar filmas ar serialas baigsis liūdnai, apskritai nebaigiu skaityt/žiūrėt. Pvz iki šiol nebaigiau žiūrėt prison break paskutinio sezono, gal kelios serijos likę. Arba nebaigiau skaityt 'vėjo nublokšti', nes taipogi žinau, kad nieko gero iš to nebus. :D
Tai va, o universitete pažymių jau aišku gaunam, visus kolius parašėm, artėja egzaminų sesijos. Kitaip tariant viskas blogyn ir blogyn, gaila gyvenime negalima kažko"neužbaigt", aš visai nesupykčiau. :D Pas jus gal viskas kitaip vyksta? Egzaminai tai visiem turbūt būna, o tarpinius atsiskaitymus/referatus rašot? :D
Va va, Dani man irgi labai patiko. Apskritai pagalvojus, koks stiprus turėtų būti žmogus, kad sugebėtų išgyventi šeimos išdavystę, ir kaip nukankintas, kad žiūrėtų, kaip miršta brolis ir nė ašaros dėl to neišlietų. Nors pati neturiu nei brolių, nei sesių, nesu patyrus tokio prisirišimo, bet visgi šeima visada liks šeima. Arba pvz Joffris koks kraštutinis ir keistas charakteris, kokį emocinį ir moralinį dugną turi pasiekt žmogus, kad jame neliktų jokio gėrio. Ar tai apskritai įmanoma, neįsivaizduoju. Tai galbūt ir bus įdomiausia sužinot laikui bėgant, kaip jie visi keisis, o ne kas laimės sostą. (Nors aš apskritai turiu idėją, kad jo niekas nelaimės, mat būtų pernelyg akivaizdu.)
Gal paaugti ir nereikia, tiesiog yra tokių knygų/autorių, kurie niekada nepatiks, nesvarbu tau keturiolika ar keturiasdešimt. Va pvz kaip man Hemingvėjus. Visų garbintas ir šlovintas ir nežinau kodėl. Skaičiau aš tą senį ir jūrą, prieš tai skaičiau ohoho recenzijų, neva knyga pakeis mano gyvenimą. Ir...nusivyliau. Atrodo, galima parašyt knygą apie skruzdėlę, kuri kiekvieną dieną tempia maisto trupinius į skruzdėlyną ir maitina savo skruzdėlių šeimynėlę ir laikyti tai simbolizmu (kodėl gi ne), bet... kokia prasmė? Sunkus reikalas tos knygos, sakyčiau, kartais kai prisipažįsti, kad nepatiko koks nors visuomenės ir kritikų pripažintas deimantas, visi sako, kad paprasčiausiai nesupratai. :D
Tai va.. o Avies medžioklės neskaičiau, nors planavau, dabar įveikinėju "negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas". Toks irgi savotiškas mindfuck'as, pasimetu ir nežinau, kas vyksta, bet po truputį, po truputį... :D
O meile tai aš nenusiviliu! Ji nenaudėlė mane vis bando nuvilt, o aš nepasiduodu. Per daug įtikėjus esu. Kiti va dievu tiki ar dar ten kažkuo, o aš meile tikiu. Ir va juokiasi iš manęs, ha nebūna tokios. Tik, kad dievo kogero nieks irgi nematė. :D O šiaip tai taip, įsimylėt kažką įsivaizduojamo daug geriau negu realų žmogų, būtinai pabandyk! Skauda abiem atvejais, bet žinai kaip sakoma, fantazija beribė. :D
Ką mėgsti, ko nemėgsti, nežinau. Pasakok ką nori. Man patinka žmonių klausyt. :D
Tikrai? Aš taip visada įsivaizdavau, kad studijuojant meną ten tik kūryba užsiimat ir daugiau niekuo. O naivume... :D
Girdėjau atsiliepimų, kad knygos labai geros, tai parsisiunčiau originalo kalba paskaitinėt kai laiko atrasiu. Šiaip manau neturėtų būt prastos, serialas tai visgi labai pasisekė... nors niekada negali žinot. :D Aš apskritai knygas norėčiau paskaityt vien dėl to, kad galėčiau geriau įsigilint į veikėjus, jie tokie spalvingi ir įdomūs, seniai buvau kur nors radus taip gerai parašytus personažus. Nors man, skirtingai nei daugumai, įdomiausi pasirodė visai ne Starksai. Starksai atrodo tokie pasigailėjimo verti žmonės, su šimtą kartų matytom ir nagrinėtom vertybėm, kaip šeima, garbė, kilnumas ir pan. O va pavyzdžiui paimkim, kad ir Lanisterius arba Dani, man jie daaaaug įdomesni. Kaip manai? :D
Kas dėl fantastikos, tai vėlgi slidus dalykas. Pvz nemėgstu Žiedų Valdovo tipo fantastikos, Hario Poterio fanė irgi niekada nebuvau, o va žiūriu Doctor Who, kas yra viena ištisinė fantastika, ten realaus beveik nieko nėra. Tas pats ir su realizmu. Bandžiau skaityt G.G. Marquezą, bet skaudėjo, nesugebėjau skyriaus įveikt. O va Murakamio 'Norvegų Giria' visai maloniai susiskaitė. Taip, kad net nežinau nuo ko tai priklauso. Anyway, ką tu pati mėgsti, be fantastikos? :D
Ooo Klimt tikrai puikus! Turiu du didelius labai gražius puodelius su dviem jo darbais (The Kiss ir Mother and Child). Pati dar labai mėgstu tolimųjų rytų meną, jis visada atrodo lyg turi tokią nuotaiką, kvapą, lyg labai senos atvirutės. Pvz: Hiroshige arba Ren Bonian. Tiesa, turbūt ne paslaptis, man tavo darbai irgi labai patinka. :D Ypač naujausi, nes turiu silpnybę pastelinėms spalvoms. :D
Beje matau žiūri Yojouhan Shinwa Taikei, kaip sekasi? :D Aš du epizodus pažiūrėjau ir laukiu įkvėpimo žiūrėt toliau. Patiko istorija ir piešimas (vis kažkas keistesnio, įdomesnio), bet tas 'rapido' taip nuvargina, net nežinau.. :\
P.S. Game Of Thrones man taip pat labai patinka. Čia turbūt vienintelis "kruvinas" serialas, kurį žiūriu. Nes šiaip tai paprastai nerizikuoju, mat visiškai netoleruoju kraujo, net nežinau kodėl, jau nuo vaikystės alpstu pamačius kruvinus vaizdus. :\
Ooo, Fridą mačiau, labai neblogas filmas jeigu mėgsti pačią Fridą arba biografinius filmus. Aš tai labai tradiciškai mėgstu Picasso. Taipogi ir minėtąjį Van Goghą! Tiesą pasakius, juo susidomėjau pamačius jam skirtą 'doctor who' episodą (žinai doctor who? ohoho serialas!). Ir jis pats pasirodė toks vaikiškas, naivus, atrodo, kad pasaulį matė ne formom, ne kažkokiais objektais, o gausybe spalvų. Keistai mėgstu kartu ir impresionizmą ir avangardą. Aišku, jeigu nepersistengta, nes atrodo šiais laikais žmonės menu vadina viską iš eilės, pvz fluxus... Nors aišku, gal čia tiesiog aš to nesupratu. :D O ką tu dar be Fridos mėgsti? Kokią nors konkrečią meno srovę gal? :)
Hmm.. tikrai? Man jis kažkaip sunkiai žiūrisi kolkas, nesiseka įsijaust, bet čia gal dėl to, kad pastaruoju metu man apskritai animacija sunkiai žiūrisi, todėl filmus vėl pradėjau žiūrėt. Žinai, būna tokios fazės. :D Kalbant apie filmus, šiandien vieną labai gražų mačiau, "Starry Starry Night" vadinasi, kaip Vincento van Gogho paveikslas (dėl kurio filmas taip ir pavadintas). Labai graži kinematografija, įpinta truputis fantazijos ir istorija labai artima. Siūlyčiau pažiūrėt jei kada turėsi laiko, tikrai labai gražus filmas apie susidorojimą su gyvenime iškylančiom problemom. :)
Tiesa, man albume irgi trūko miško, pasakų ir fėjų, gal todėl ir geros nuotaikos/spalvų pasigedau? Nors bet kuriuo atveju, tikrai nenusivyliau, nesveika apsistot ties viena kryptim. 'Marilyn' ypač patiko! O klausant 'Winter Fields' visą laiką tokia tautosaka prakvimpa. :) Ir iš ties, labai geru metu albumą išleido. Nors man rudeninės depresijos nebūna, bet visi tie stojimo reikalai ir apskritai... gyvenimas, nori ar nenori - nuvargina. :\
O būtinai! Tik nežinau kada Vilniuj būsiu, ten retai reikalų atsiranda... :D Tai va, o man su laisvalaikiu truputį lengviau, tik šiuo metu jau prasideda visokie atsiskaitymai, namų darbų pristatymai, nusimato nemažai darbo, bet nebūčiau aš jeigu neatidėliočiau. :D
Ai, beje, klausei naują BFL albumą? Aš sakyčiau visai nenusivyliau, nors šitas albumas man pasirodė toks "tamsesnis", niūresnis negu kiti du, ar čia tik man taip atrodo? :D
Kas dėl žmonių tai visiškai sutinku! Net nedrįstu lyginti su mokyklos laikais... Nors žinai, nepaisant to, kad visi draugiški ir tolerantiški, vis dar labai sunku kažką bendro su jais rast, kad ir paprasčiausią pokalbio temą. Dėl to tau gal Vilniuj ir geriau, mokantis menų akademijoj, sutinki daug žmonių, su kuriais ne tik praleist laiką galima, bet ir apie kažką įdomaus pabendraut. Kebli situacija čia, atrodo labai norėčiau nueit į kokią parodą, koncertą, renginį, nes gyvenat didmiesty, nieko neveikt yra nusikaltimas, bet vėlgi išsiskiria žmonių interesai. O tu ką laisvalaikiu veiki? Ar nelabai tokio lieka? :D